Pinigų plovimas
Pinigų plovimas
Praėjusiais metais buvo priimtas Pinigų plovimo prevencijos įstatymas. Jį komentuodami pastebėjome daug netobulumų, kuriuos anksčiau ar vėliau reikėjo taisyti.
Š.m. spalio 20 d. Seimas priėmė Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymą. Šiame komentare nenagrinėsime šių įstatymų skirtumų, o tik paaiškinsime, kokias priemones pinigų plovimo prevencijai numatė valstybė.
Pinigų plovimas – tai yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pinigų kilmę. Tokių veiksmų yra labai daug. Tai ir įvairių sandorių sudarymas, kreditinių operacijų atlikimas, netgi pinigų keitimas iš vienos valiutos į kitą ir t.t. Šis įstatymas mokesčių policijai suteikia plačias teises. Ji, policija, turi teisę gauti informaciją iš įvairių įstaigų ir organizacijų, tikrinti jas, taip pat duoti privalomus nurodymus.
Šis įstatymas įpareigoja kredito įstaigas pranešti mokesčių policijai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą, jei suma viršija 20 tūkstančių litų. Seniau ši suma buvo mažesnė – 10 tūkstančių litų. Tarkim, žmogus banke keičia 25 tūkstančius į JAV dolerius, banko tarnautojas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas turi pranešti šią informaciją mokesčių policijai. Norint išvengti mokesčių policijos dėmesio, galima šią pinigų keitimo operaciją padalinti į dalis arba pasirinkti kelis bankus.
Draudimo įmonės taip pat buvo ir yra įpareigotos pranešinėti mokesčių policijai apie gautas draudimo įmokas, jeigu nuo kalendorinių metų pradžios arba nuo anksčiau pateikto pranešimo iš kliento gautų vienkartinių draudimo įmokų suma pagal vieną ar daugiau sutarčių viršija 10.000 litų, o periodinių įmokų – viršija 5.000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Notarai taip pat yra įpareigoti pranešti mokesčių policijai informaciją apie kliento sudarytą sandorį, jei jo vertė viršija 50 tūkstančių litų. Beje, tokią informaciją notarai pateikti turėjo ir pagal senąją aptariamo įstatymo redakciją.
Žinios mokesčių policijai turi būti pateiktos ir tuomet, kai yra įtarimų, jog piniginės operacijos ar sudaromi sandoriai gali būti susiję su pinigų plovimu. Toks pranešimas nepriklauso nuo sandorio sumos.
Įdomu yra tai, kad įstatymas įpareigoja pranešinėtojus neatskleisti, jog informacija pateikta mokesčių policijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas įstatymas yra viešas dokumentas, vadinasi, jo turinys gali būti žinomas visiems. Tad jį perskaitęs žmogus žino, kokiais atvejais ir per kiek laiko informacija pasieks mokesčių policiją.
Šiame įstatyme yra pasakyta, kad visos informacijos pateikimas mokesčių policijai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.