Paveldėtojai

Paveldėtojai
Mirus fiziniam asmeniui, jo palikimas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą.
Jeigu nėra įstatyminių nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
1994 05 17 Nr. 1-459 buvo priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo“. Šiuo įstatymu papildytas įstatyminių įpėdinių ratas (CK 573-asis str.).

Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po mirties;
2) antros eilės – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, tai pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Išlaikytiniai nenušalina nuo paveldėjimo trečiosios, ketvirtosios ir penktosios eilės įpėdinių. Jeigu antrosios eilės įpėdiniai yra vien tik išlaikytiniai, jie paveldi kartu bei lygiomis dalimis su šaukiamosios paveldėti trečiosios, ketvirtosios ar penktosios eilės įpėdiniais;
3) trečiosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės iš tėvo ir iš motinos pusės;
4) ketvirtosios eilės – mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir motinos pusės;
5) penktosios eilės – mirusiojo tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) iš tėvo ir iš motinos pusės.

Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik tuomet, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Trečiosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik tuomet, jei nėra antrosios eilės įpėdinių, ketvirtosios eilės - jei nėra trečiosios eilės įpėdinių, penktosios eilės - jei nėra ketvirtosios eilės įpėdinių.

Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios bei pusbroliai ir pusseserės paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldint po įtėvio (įmotės) ar jų giminaičių mirties, prilyginami įtėvių vaikams ir jų palikuonims. Jie paveldi pagal įstatymus po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo seserų pagal kilmę mirties.

Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldint po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymus po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (registracijos vieta).
Kaip žinome, atlikti bet kokį notarinį veiksmą galima pasirinktinai bet kuriame notarų biure (jų Klaipėdos mieste – 6), tuo tarpu paveldėjimo bylą užves ir paveldėjimo teisės liudijimą išduos tiktai tas notarų biuras, kuriam ta gatvė, kurioje palikėjas gyveno (buvo registruotas), priskirta.

Šiuo klausimu informaciją Jūs gausite artimiausiame notarų biure.

Vaiva STRAČKAITIENĖ notarė