Nekilnojamojo turto pardavimas
Nekilnojamojo turto pardavimas
Neretai bendrovių vadovai, akcininkai kreipiasi į notarą, prašydami paaiškinti, kaip parduoti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą.Vienu sakiniu į tai atsakyti nėra lengva, tad šį klausimą paprašėme pakomentuoti 1-ojo notarų biuro notarę, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narę VAIVĄ STRAČKAITIENĘ.
- Ar daug tokių nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių pastaruoju metu tenka tvirtinti?
- Skaičius nėra didelis, bet tie sandoriai labai įvairūs: pirkimas-pardavimas, įkeitimas, dovanojimas, mainai ir t.t. Visa tai būtinai turi būti notaro patvirtinta.
- Ko reikia, kad akcinė bendrovė galėtų parduoti ar įkeisti savo nekilnojamąjį turtą?
- Būtina žinoti, kad dėl šito sprendimą turi priimti bendrovės valdymo organas.
- Koks?
- Tai priklauso nuo bendrovės įstatuose nustatytos valdymo tvarkos. Bet bendra taisyklė yra tokia: jei priimamas sprendimas dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo, reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas. Tokia tvarka yra numatyta ilgalaikiam turtui, t.y pastatams, automobiliams ir t.t.
- Bet juk galima turtą pardavinėti dalimis, išvengiant šios 1/20 įstatinio kapitalo ribos. Kaip tuomet?
- Įstatymų leidėjai numatė tokią galimybę ir nustatė, kad net ir dalimis pardavinėjamas turtas be akcininkų susirinkimo negali peržengti šitos ribos.
- Tuo pačiu noriu paklausti, ar gali bendrovė įsigyti žemės?
- Bendra taisyklė yra tokia: taip, žemės gali įsigyti ir juridinis asmuo, t.y. bendrovė. Tačiau čia apstu išimčių. Sunku jas visas ir išvardinti. Pirmiausia ta perkamoji žemė turi būti ne žemės ūkio paskirties. Taip pat priklauso, kas ją perka. O svarbiausia – prieš perkant žemę, reikia gauti Vyriausybės leidimą.
- Ačiū už paaiškinimus.
Kalbėjosi Aldas Vabuolas