Kas padeda sukčiams?
Kas padeda sukčiams?
Praėjusį kartą pradėjome aiškintis situacijas, kuomet yra kaltinamas notaras, nors klientas turėtų kaltinti pats save. Šiandien tą pokalbį pratęsime, remdamiesi Kosto Kadagio publikacija „Teisėsauga lietuviškai: plėšikai vagia, notarai padeda“.
Perskaitę minėtą rašinį, dar kartą įsitikinome, kad ši tem yra opi ir verta diskusijų, aptarimų bei vertinimų. Kostas Kadagys teisingai pastebi, kad plėšikai vykdo apgalvotus, surežisuotus apiplėšimus vidury baltos dienos. Tačiau teigti, jog tokie plėšimai vykdomi su notarų pagalba, būtų per drąsu.
Rašinio autorius Kostas Kadagys įtaria, kad pasai, kuriuos klientai pateikė Skuodo ir Šiaulių notarams, buvo suklastoti. Kaip buvo iš tikrųjų, sužinosime tik po sukčių teismo nuosprendžio. Kita vertus, ar galima teigti, kad lietuviški pasai nepadirbami? Prisiminus nesenas istorijas su pakeltom ir nuleistom žirgo uodegom, apie gerą paso kokybę ir jo apsaugą kalbėti neverta. Tai patvirtina ir „auksarankiai meistrai“, išties meistriškai klastojantys lietuviškus pasus, kurių tikrumą kitą kartą sunku nustatyti net specialistams. Tai ką jau čia kalbėti apie notarą... Negi kiekvieno kliento pasą reikia siųsti ekspertui? Tai – įmanoma, bet ar tai protinga? Kaip ten bebūtų, įtarimas žeidžia žmogų, nors, kas be ko, notarui neretai tenka be paso paprašyti ir kitų asmenybę patvirtinančių dokumentų, pareikalauti pareigūnų, kad pašalintų paso kokybės trūkumus. Visai kitaip būtų, jeigu policija notarams praneštų apie dingusius ar pavogtus pasus. Tokie sąrašai notarams labai praverstų. Juo labiau kad būdų tai padaryti yra: elektroninis paštas, faksai ir pan. Visą tokią informaciją notarai yra pasiruošę priimti. Norėtume pabrėžti viena: netapatinkime policijos ir notariato. Policija ir notariatas dirba skirtingą darbą.
Iš minėto Kosto Kadagio rašinio sunku suprasti, kokios sutartys buvo sudaromos. Ar tai automobilių pirkimas-pardavimas, ar jų nuoma, ar neatlygintinas jų perdavimas naudojimuisi? O gal buvo patvirtintas įgaliojimas juos parduoti?
Ko gero, vengiant mokesčių valstybei, pirkimas-pardavimas buvo įformintas kaip panauda. Tai kas gi tada kaltas – notaras ar apgavikai? Pirmiausia abu sutarties dalyviai susitaria apgauti notarą, ką jie sėkmingai ir padaro. Bet vienas iš sukčių apgauna ir bendrininką. Va ir visas šito sukčiavimo paprastas mechanizmas. Tai kodėl dabar dėl to reikia kaltinti notarą, kurį patį abu suokalbininkai apgavo?
Rašinyje „Teisėsauga lietuviškai: plėšikai vagia, notarai padeda“ rašoma, kad nei Skuodo, nei Šiaulių notarės nejaučia atsakomybės dėl neva įvykdyto apiplėšimo stambiu mastu. Ar iš tiesų taip?
Notariato įstatymas notarą įpareigoja atlyginti padarytą klientui žalą. Tas pats įstatymas jį įpareigoja savo civilinę atsakomybę apdrausti. Kitaip tariant, notaro atsakomybė įtvirtinta įstatymu, t.y. jeigu notaras padarė klaidą, ji turi būti atlyginta. Dėl to notarai ir draudžiasi draudimo įstaigose.
Šiuose rašiniuose buvo atsribota nuo formalios teisinės kalbos. Apie sudėtingus gyvenimiškus dalykus norėta papasakoti suprantamai: ne notaras padeda sukčiams, o apgautasis.
Aldas Vabuolas