Ir notarams ne viskas aišku...
Ir notarams ne viskas aišku...
Rašėme, kad apygardų teismai gavo notarų veiklos teisėtumo kontrolės taisyklių projektą, pagal kurį notarų veiklos teisėtumą turėtų kontroliuoti apygardų teismų pirmininkai arba jų paskirti apygardų teismų teisėjai. Sakėme ir tai, kad šis projektas Klaipėdos apygardos teisme sukėlė nemaža diskusijų, teisėjai taisyklių projekte įžvelgė neatitikimų Teismų įstatymui bei prieštaravimų Konstitucijai.
O notarų nuomonė dėl minėto projekto? Išsakyti savo nuomonę paprašėme 1-ojo notarų biuro notarę, Notarų rūmų prezidiumo narę VAIVĄ STRAČKAITIENĘ.
Pasak notarės, gerai, kad notarų veiklos teisėtumą kontroliuos profesionalai teisininkai, o ne biurokratai ar diletantai. Beje, taip yra visame civilizuotame pasaulyje. Antai Vokietijoje notarų veilklos priežiūrą vykdo žemės teismų ir aukštesniųjų žemės teismų pirmininkai bei žemių teisingumo ministerijos. Lenkijoje notarų veiklą prižiūri pats teisingumo ministras asmeniškai, tarpininkaujant apeliacinių ar apylinkių teismų pirmininkams arba per įgaliotus asmenis. Taigi visai logiška, kad buvo pakeistas Notariato įstatymo 7-asis straipsnis, kuris ir įtvirtino, kad notarų veiklą kontroliuoja teisėjai.
O dabar apie tai, kas kliūva Notarų veiklos teisėtumo kontrolės taisyklų projekte.
Taisyklių 4-ajame punkte pasakyta, kad notarų veiklos teisėtumo kontrolės formos yra patikrinimas ir revizija. Panagrinėjus šių taisyklių turinį, yra neaišku, koks yra esminis skirtumas tarp minėtų kontrolės formų. Notariato įstatymo 26 str. yra nurodyti notariniai veiksmai, kuriuos atlieka notaras, todėl nėra aišku, pagal kokį požymį taisyklių autoriai norėjo išskirti notaro atliekamus notarinius veiksmus, kai tikrinamas tam tikros notaro veiklos dalies teisėtumas. Reikėtų palikti taisyklėse tik vieną notaro veiklos kontrolės formą – patikrinimą.
Notarės nuomone, kliūva ir kitas dalykas – neeilinio patikrinimo pagrindu gali būti suinteresuoto asmens skundas.
Notaro veiklos praktikoje neretai būna atvejų, kada asmenys, sąlygojami buitinių motyvų, o kartais ir iš teisinio neišprusimo skundžia notaro veiksmus. Tokiu atveju bus eikvojamas notaro laikas, didelį darbo krūvį turės teisėjas, o rezultatas bus formalus ir neišspręs problemos. Šią nuomonę patvirtino ir tai, kad asmuo, kuris mano, kad notaro atliktas notarinis veiksmas arba neveikimas yra neteisingas, gali kreiptis į teismą ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka išspręsti kilusį ginčą. Suinteresuotam asmeniui yra svarbiau teisinis problemos sprendimo variantas, o ne įvairių poveikių priemonių taikymas notarui.
Neeilinį patikrinimą pagal šį taisyklių projektą galima surengti ir tada, kai suabejojama dėl notaro kompetencijos. Tačiau projektas visiškai nenurodo, koks subjektas gali abejoti notaro kompetencija, kokie notaro veiksmai parodytų jo nekompetenciją ir koks notaro veiksmas jau leistų abejoti jo veikla. Sprendimus dėl patikrinimo turėtų priimti asmenys, kurie turi tam tikrą kompetenciją ir susipažinę su notaro darbo specifika. Reikėtų nustatyti pagrįstą ir aišku baigtinį sąrašą, kada gali būti tikrinama notaro veikla.
Suminėti toli gražu ne visi taisytini dalykai. Notarės nuomone, taisyklių rengėjai, rašydami taisykles, matyt, nepasitarė su notarais. Beje, tos pačios nuomonės laikosi ir teisėjai. Viena aišku – teisėjams darbo padaugės.
Aldas Vabuolas