Atkaklus darbas viską nugali

Atkaklus darbas viską nugali
Nieko naujo nepasakysime tarę, kad visas verslo pasaulis gyvena iš paskolų. Lietuva čia irgi ne išimtis. Dar 1992 m. priimtas Hipotekos įstatymas galioti pradėjo nuo 1998 m. balandžio 1 d., t.y. sukūrus hipotekos skyrių sistemą. Hipotekos laukta dėl tvarkos, kitaip tariant, kad ta tvarka būtų ne tik įstatymuose, bet ir įgyvendinta praktikoje. Tačiau realus gyvenimas rodo ką kitą.

„Klaipėdos“ laikraštyje buvo išspausdintas didžiulis interviu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja Eugenija Šatkuviene. Su kai kuriomis jos išdėstytomis mintimis sutikti jokiais būdais negalima.

Antai gerbiama teisėja teigia, kad Akcinių bendrovių įstatymas numato, jog priimto visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį, toliau darydama klaidingą išvadą, esą toks nutarimas įsiteisėja per vieną mėnesį nuo jo priėmimo. Tuo tarpu Akcinių bendrovių įstatymo 23-iojo straipsnio 2 dalis teigia: „Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo priėmimą“.

Taigi, akcininkas susirinkimo nutarimą gali apskųsti ir po metų. Tarkime, akcininkas buvo išvykęs metams į komandiruotę, o grįžęs sužinojo, ko jo, akip akcininko, teisės susirinkimo buvo pažeistos. Tuomet, kai jis sužinojo, per 30 dienų ir gali apskųsti susirinkimo nutarimą teismui. Todėl Akcinių bendrovių įstatyme numatytas 30 dienų terminas negali būti suprantamas kaip laikotarpis visuotiniam akcininkų susirinkimui įsigalioti. Susirinkimo nutarimai įsigalioja iškart juos priėmus įstatyme nustatyta balsų dauguma.

Interviu teisėja teigia, kad (cituojama): „Hipotekos registro nuostatų 30 straipsnio 30.1 punktas numato, kad reikia pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus“.

Su tuo sutinkame, kai kalbama apie nekilnojamąjį turtą. Bet klausta buvo apie prekių atsargas, t.y. kilnojamąjį turtą. Kilnojamojo turto įregistravimui reikia pateikti dokumentus, nurodytus Hipotekos registro nuostatų 63-iajame straipsnyje.

Vadovaujantis tokia logika, norėtųsi paklausti: „Kokių nuosavybės dokumentų teisėja pareikalautų, jeigu būtų įkeičiami galvijai arba būsimas derlius?“ Juos įkeisti Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas nedraudžia. Kokį nuosavybės dokumentą pateiks žemdirbys, žiemą įkeisdamas būsimą ateinančio rudens derlių? Kokį pasižadėjimą tuomet turėtų rašyti žemdirbys ir iš kur jis gaus tuos būsimo ar nesamo derliaus nuosavybės dokumentus?

Atsakydami įklausimą, kas nustato įkeičiamo turo vertę, teisėja teigia, jog turto vertė nustatoma šalių susitarimu. Nevarginsime skaitytojų įstatymų straipsniais, dalimis ar punktais, o pasakysime, kad įkeičiamo turto vertė nustatoma nepriklausomo turto vertintojo arba šalių susitarimu. Turto vertė, įverinta šalių ar nepriklausomo turto vertintojo, gali skirtis. Ir tai yra kreditoriaus, o ne hipotekos teisėjo reikalas. Kreditorius gali suteikti solidžią paskolą ir gavęs menkavertį turtą. Tai jo reikalas.

Vėlgi nevargindami skaitytojų įstatymų subtilybėmis, atkreipsime dėmesį į dar vieną teisėjos teiginį. Esą atlikdamas teisinę ekspertizę, teisėjas turi teisę pareikalausti tam tikrų dokumentų. Kokių? Ar tų, kokie tą dieną hipotekos skyriaus darbuotojoms atrodys reikalingi? O gal tų, kuriuos pateikti numato įstatymai? Tiesa, tų įstatymų yra labai daug Lietuvoje, jie nuolatos keičiasi, bet juos žinoti hipotekos skyriuje dirbantiems privalu. Dėl teisinio išsilavinimo stokos negali kentėti žmogus.

Tik nedirbantys neklysta, bet yra sakoma: „Labor improbus omnia vincit“ – atkaklus darbas viską nugali.

Aldas Vabuolas